👉️ Vilniaus meilės istorijos

Labas rytas, Vilniau 👋 Šią savaitę pradėjome intenstyviai: pirmadienį minėjome Vasario 16-ąją, o antradienį vijome žiemą su blynais ir kaukėmis. Jei nespėjai visur sudalyvauti, nesijaudink, surinkome geriausias akimirkas ir dalinamės jomis savo Instagram profilyje 👈

Taip pat norime pasidžiaugti – „Vilniaus Ritmas“ tampa tikru bendruomenės projektu. Šios dienos naujienlaiškio sporto skiltį parašė mūsų skaitytojas, moksleivis ir didelis „Ryto“ fanas Eimantas Vyčas.

Tad būtinai perskaityk apie šį savaitgalį „Ryto“ laukiančius mūšius ir, atsakydamas į šį laišką, leisk žinoti, ar norėtum matyti daugiau naujienlaiškio skilčių, rašomų skaitytojų. O gal tu pats/pati turi ką įdomaus papasakoti mūsų bendruomenei?

Šios dienos Vilniaus Ritme:

MIESTO ISTORIJOS

Valentino diena mieste buvo sausakimša. Kavinės sukosi pilnais pajėgumais, restoranai ruošė specialius meniu, o kino teatrai – specialius romantinius filmų seansus.

Panašu, kad ir kiek vieni kitiems darbe sakytume, kad tikrai jau tos Valentino dienos nešvenčiame, po darbų skubame pirkti mylimosioms gėlių, vedamės vakarienės ir stengiamės neparodyti ašarų žiūrint romantinius filmus kino teatruose.

Valentino įkvėpti pagalvojome, kad būtų įdomu panagrinėti ryškiausias mūsų miesto meilės istorijas, tad dalinamės ką pavyko atrasti. Štai 6 poros, kurių pėdsakus vis dar galime užčiuopti senamiesčio gatvėse 👇

1547-aisiais sudaryta slapta santuoka tarp Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės tapo politiniu skandalu, supurčiusiu tiek Lenkijos, tiek Lietuvos elitą. Nepaisydamas spaudimo, Augustas pasiekė, kad Barbora būtų karūnuota Lenkijos karaliene Krokuvoje. Jų santuoka truko beveik ketverius metus, tačiau po karūnavimo laimė buvo trumpa – 1551 m. Barbora mirė. Karalius lydėjo jos laidotuvių procesiją iš Krokuvos į Vilnių – šis kelias vėliau tapo vienu stipriausių Lietuvos istorinės atminties simbolių.

📍 Šiandien Barboros palaikai ilsisi Vilniaus arkikatedros požemiuose, o mieste galime rasti dar daug jų meilę menančių idėjų - kavinukė Stiklių gatvėje, specialios ekskursijos, maršrutai ir t.t.

XIX a. pradžioje Vilniuje studijavęs Adomas Mickevičius patyrė meilę, kuri tapo viena svarbiausių jo kūrybos versmių. Marilė Vereščakaitė buvo susižadėjusi su grafu Vavrzėcu Puttkameriu, o vėliau už jo ir ištekėjo, tačiau dvasinis artumas su poetu paliko neišdildomą pėdsaką. Šis išgyvenimas įkvėpė ankstyvąją Mickevičiaus lyriką ir formavo romantizmo kryptį regione.

📍 Poeto atminimą saugo Adomo Mickevičiaus muziejus (Bernardinų g. 11) ir Vilniaus universiteto kiemeliai, kuriuose brendo jo karta.

Studijuodamas Vilniaus universitete, jaunasis poetas J. Slovackis išgyveno nelaimingą aistrą intelektualiai ir žavingai Liudvikai Sniadeckai, garsaus profesoriaus dukrai. Liudvika į Slovackį žiūrėjo tik kaip į jaunesnį draugą, pati tuo metu kentėdama dėl neatsakytos meilės kitam. Ši patirtis Slovackiui tapo gyvenimo mokykla, vėliau virtusia tragiška ir melancholiška kūryba, kurioje Vilnius visada išliko jo jausmų lopšiu.

📍 Pagrindinis šios istorijos fonas – Šv. Jono gatvė, kurioje gyveno Sniadeckiai, ir universiteto erdvės.

Ši santuoka reprezentavo visai kitokį artumą: grįstą bendru intelektualiniu darbu ir pagarba. Jų namai XIX a. viduryje buvo vienas svarbiausių Vilniaus kultūrinių salonų, kuriame rinkosi literatai bei politikai. Gabrielė savo memuaruose „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“ užfiksavo subtiliausias to meto miesto gyvenimo detales, palikdama mums neįkainojamą liudijimą apie senąją aristokratiją.

📍 To meto aukštuomenės susibūrimų dvasia vis dar dvelkia Šv. Jono gatvėje.

XX a. pradžioje ši pora savo jausmus pavertė prasminga misija – lietuvybės puoselėjimu. 1906 m. jie įkūrė pirmąjį lietuvišką knygyną Vilniuje (ties Pilies ir Šv. Jono g. kampu). Jų meilė atlaikė karus ir okupacijas, o knygynas tapo saugiu uostu inteligentijai. Tai buvo tikra partnerystė, kurioje knygos ir kalba buvo jungiamoji grandis.

📍 Jų meilę mena Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejus (Pilies g. 40).

Jų istorija užsimezgė 1907 m. pabaigoje Vilniuje, ruošiantis lietuvių kultūros renginiams. Sofija mokė genijų Čiurlionį lietuvių kalbos, o jis jai atvėrė savo vizijų pasaulį. Nors bendras gyvenimas buvo trumpas, būtent Sofija tapo didžiausia jo kūrybos sergėtoja po jo ankstyvos mirties. Jos dėka šiandien turime galimybę matyti pasaulį Čiurlionio akimis.

📍 Lemtingi jų susitikimai vyko dabartinėje Vilniaus gatvėje bei Antakalnyje esančiuose Vileišių rūmuose

KAS NAUJO?

Vilnius toliau stiprina ryšį su savo miestais partneriais: Dnipre po Nacionaliniu Taraso Ševčenkos teatru atidaryta unikali erdvė – požeminis teatras. Vilniaus miesto savivaldybė šiam projektui skyrė 300 tūkst. eurų, padėdama sukurti saugų kultūros prieglobstį, kuris neturi analogų visoje rytinėje Ukrainos dalyje.

Požeminėje erdvėje įrengta visa būtina infrastruktūra: moderni ventiliacija, elektros instaliacija, gaisrinė sauga bei scena, kuri pritaikyta žmonėms su negalia. Šis projektas tapo savotišku „antruoju frontu“, kuriame kovojama už protus, širdis ir paprasčiausią žmogiškumą itin sudėtingomis sąlygomis.

Parama kultūros sektoriui yra gyvybiškai svarbi siekiant išsaugoti šalies identitetą, kol Ukraina kovoja už visos Europos laisvę.

MIESTO PROJEKTAI

Architektų gatvėje esanti aikštė šalia legendinės „Ryto“ skulptūros pagaliau sulauks permainų. Gavus statybų leidimą, šiais metais čia bus pradėti darbai, kurie daugiau nei prieš pusšimtį metų įrengtą erdvę pavers moderniu ir žaliu traukos centru.

Svarbiausias pokytis – gerokai mažinamas pilko betono kiekis. Vietoj tuščių plotų aikštėje sužaliuos net 25 nauji medžiai, bus įrengti gėlynai bei tvarus „lietaus sodas“. Modernistinį rajono charakterį papildys jaukumo suteikiantys sprendimai: dulksnos fontanas, specialus skulptūros apšvietimas ir patogūs takai, pritaikyti žmonėms su judėjimo ar regos negalia.

Projektas kurtas glaudžiai bendradarbiaujant su aktyvia vietos bendruomene. Jos prašymu aikštėje palikta erdvi zona šventėms ir turgeliams, o automobilių stovėjimo klausimas išspręstas protingai: įrengtos 47 tvarkingos vietos.

Ketvirtadienį prasideda 15-asis Šoblės kino festivalis. Tai LMTA Nacionalinės kino mokyklos studentų sukurtas ir organizuojamas studentiško kino renginys. Detali festivalio programa čia 👈
LMTA Studijų miestelis (Olandų g. 21A) | vasario 19–21 d.

Atlikėjo Vido Bareikio koncertas „Piano & A Microphone“.
Lukiškių kalėjimas (Lukiškių skg. 6) | 20 val.

Ekskursija parodoje „Žmogus tarp pasaulių“. Ekskursijos metu gausybę autentiškų parodos eksponatų papildys gido pasakojimai apie ainų tradicinį gyvenimo būdą, pasaulėžiūrą, papročius ir kalbą.
Istorijų namai (T. Kosciuškos g. 3) | 16:30 val.

Monospektaklis „Švyturys“ (rež. Paulius Pinigis). Jame pasakojama vienišoje saloje gyvenančio žmogaus istorija.
Menų spaustuvė (Šiltadaržio g. 6) | 19 val.

Grupių „Kvadrobika“ ir „Čia Tūno Bastūnai“ koncertas. Čia laukia kelionė nuo disco bangų iki synthpop virpesių, nuo electronic rock potvynių iki netikėtų melodinių salų.
Muzikos klubas „Tamsta“ (A. Strazdelio g. 1) | 19:30 val.

Eugenijos Martinaitytės tapybos darbų parodos „Vasaros prie jūros“ pristatymas ir susitikimas su autore. Renginys nemokamas.
Galerija A (VILNIUS TECH biblioteka) (Saulėtekio al. 14) | 15 val.

Nemokama diskusija „Solidarumas iš nestabilumo: kaip kultūra telkia veikti išvien?“
Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skaitykla (Vokiečių g. 2) | 18 val.

Nemokamas gyvos muzikos vakaras „Rastadienis“.
Kostmosas (Vokiečių g. 4) | 22 val.

Grupės „Mood Sellers” Užgavėnių koncertas. Čia laukia pučiamieji, mušamieji ir visa šventinė energija. Visi dalyviai kviečiami rinktis su kaukėmis.
Muzikos klubas „Tamsta“ (A. Strazdelio g. 1) | 20 val.

Techno muzikos ir šokių vakaras.
Elastica (Geležinkelio g. 6) | 23 val.

Vilniaus šnabždesiai: sutemų ekskursija šeimoms. Ekskursijoje laukia miesto pažinimas tamsoje.
Aušros Vartai (Aušros Vartų g. 14) | 18 val.

Mykolo Valantino parodos „Tėvas II“ muzikos ir performansų renginys „Bonds“. Vienam vakarui ŠMC erdvės virs vakarėlio scena, subursiančia muzikos ir performanso meno atlikėjus iš Lietuvos bei užsienio.
Šiuolaikinio meno centras (Vokiečių g. 2) | 19 val.

Hip-Hop ir R&B šokių vakaras.
Halės turgavietė (Pylimo g. 58) | 22 val.

Tarptautinės parodos „Nikola Tesla – energija pakeitusi pasaulį“ atidarymas.
Energetikos ir technikos muziejus (Rinktinės g. 2) | 10–18:30 val. (paroda veiks iki rugpjūčio 19 d.)

Vivaldžio „Keturi metų laikai“ koncertas žvakių šviesoje.
Pirklių klubas (Gedimino pr. 35) | 18:30 val.

Vienos ryškiausių šiuolaikinės eksperimentinės elektronikos duetų Demdike Stare koncertas. Koncerto metu jie pristatys naują audiovizualinę programą „Baselines”.
Sodas 2123 (Vitebsko g. 23) | 20 val.

„Kasčiūnas TV“ su Skirmantu Malinausku (paramos Ukrainai renginys). Diskusijos centre – savanorystė Ukrainoje, karo realybė iš arti ir geopolitinis kontekstas.
K2 Comedy Club ( A. Goštauto g. 25) | 16:45 val.

Pianisto virtuozo Vytauto Straižio koncertas, kuriame skambės legendinės kino filmų melodijos.
Šv. Kotrynos bažnyčia (Vilniaus g. 30) | 18 val.

Repo muzikos vakaras su „Micro One“.
Lukiškių kalėjimas (Lukiškių skg. 6) | 21 val.

Grupės „Baltos Varnos” koncertas.
Muzikos klubas „Tamsta“ (A. Strazdelio g. 1) | 20 val.

Stand-up absurdo komedija „Paskutinis spektaklis“. Tai istorija apie aktorius, kurie nori pakeisti savo profesiją.
Menų spaustuvė (Šiltadaržio g. 6) | 19 val.

Nemokamas techno muzikos ir šokių vakaras.
Elastica (Geležinkelio g. 6) | 23 val.

Priminimas: kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai ir galerijos lankytojams duris atveria nemokamai. Nemokamų muziejų sąrašą rasi – čia.

Nemokama Užgavėnių šventė. Popietę ves Lašininis ir Kanapinis – jie papasakos vaikams apie Užgavėnių tradicijas, rungsis tarpusavyje ir žais daugybę įtraukiančių žaidimų su mažaisiais.
Paupio turgus (Aukštaičių g. 7) | 14 val.

Sakartvelo nacionalinio baleto „Sukhishvili” koncertas.
Koncertų salė „Compensa“ (Kernavės g. 84) | 18 val.

Ekskursija „Aukštutinis Užupis”, kurioje laukia Užupio įdomybės, netikėti požiūriai į miestą ir jo raidą.
Fluxus tiltas Bernardinų sodo pusėje | 10:30 val.

Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyras „Rytui“ pastaraisiais metais buvo ne itin karališkas. Paskutinį kartą taurę į viršų kėlėme tik 2019 metais, tačiau tikime, kad šis kartas bus kitoks.

Visų pirma, vilniečiai neseniai atsitiesė po penkių pralaimėjimų serijos bei laimėjo ketverias rungtynes paeiliui. Tad į KMT finalą einame su gera energija ir pasitikėjimu savimi.

Antra, trenerio Giedriaus Žibėno motyvacinis fonas neretai žaidėjus tinkamai nuteikia tokio tipo kovoms. Tai matėme ir pastarųjų sezonų Lietuvos krepšinio lygos finalo kovose, kuriose Kauno „Žalgiriui“ užkurdavome tikrą pirtį.

Trečia, finalo ketverto pusfinalyje mūsų laukia šį sezoną neregėtą nuosmukį patyręs „Lietkabelis“. Nors panevėžiečiams šį sezoną ir nesiseka, jie jau dukart įveikė mūsų ekipą, o tai reiškia – turime puikią progą revanšui.

Vieno mačo turnyruose vilniečiai taip pat turi dėkingą sudėtį, kadangi gynėjai Jerrickas Hardingas bei Jordanas Walkeris gali bet kada „iššauti“ ir nulemti rungtynių eigą. Ar tai garantuoja taurę? Žinoma, ne. Bet jei ieškai argumentų, kodėl šį savaitgalį galime parsivežti taurę į Vilnių, jų tikrai yra.

KMT finalo ketvertas vyks vasario 21–22 dienomis Šiauliuose. Pirmasis „Ryto“ pusfinalis – vasario 21-ąją, 18:45 val., rungtynes transliuos LRT, o jei nori palaikyti komandą gyvai – čia rasi bilietus.

Kartais sezoną pakeičia vienas savaitgalis. Galbūt šis – būtent toks?

Juventus 82 – Rytas 87 | 02.17 | LKL

Rytas – Lietkabelis | 02.21 | KMT

Rytas – varžovas paaiškės šeštadienį | 02.22 | KMT

Žalgiris – Telšiai | 02.21 | A lyga

Žalgiris – Panevėžys | 02.27 | A lyga

Šiauliai – Žalgiris | 03.07 | A lyga

Iki susitikimo kitame laiške 👋